Lietuviškai: avortija
Rūšys:
- Haworthia attenuata – 6 – 12 cm. rozetės skersmuo, 6 – 13 cm. aukščio, tankiai suaugę. Lapai – tamsiai žali, su baltais taškeliais. Žiedai žalsvai geltoni.
- Haworthia margaritifera – mėsingi lapai apie 7 – 8 сm. ilgio ir iki 3 сm pločio, sudaro rozetę iš abiejų pusių lapai padengti perlinėmis kruopelėmis, kurios nesudaro tvarkingų juostų. Žiedynkotis labai aukštas, žiedeliai smulkūs, žalsvos spalvos.
- Haworthia fasciata – mėsingi galingesni lapai nei margaritifera, lapai labiau užaštrinti. Baltos kruopelės smulkesnės, bet tankiau išidėsčiusios ypač apatinėje lapo dalyje, Sudaro tvarkingas eiles.
- Haworthia reinwardtii – mėsingi lapai, trikampės ištęstos formos, sudaro ištemtą 15 – 20 cm. rozetę. Ant lapo išorinės pusės šviesenės kruopelės. Žiedynkotis iki 1 m. aukščio su smulkiai žalsvais žiedeliais.
- Haworthia limifolia – neaukštos retos rozetės mėsingų lapų, lapų ilgis 4 – 5 cm., plotis 2 – 3 cm.. Ant išorinės pusės yra šviesios kruopelės, kurios formuoja linijas. Ilgas žiedynas su baltais smulkiai žiedeliais.
- Haworthia tesselata – labau stori trikampiai lapai, smulkiai dantukais kraštuose, sudaro nedideles rozetes. Apatinė dalis su kruopelėmis, vidinės pusė turi piešinį šviesių linijų, sudaro ploną tinklelį.
Šaltinis: Flora ir fauna
Visos avortijos (Haworthia) auginamos dėl gražių skrotelių ir kerelių kaip lapiniai sukulentai. Nesunkiai pražysta, bet žiedai nėra puošnūs. Dažniausiai pavasarį arba vasaros pradžioje išaugina aukštą – nuo 30 iki 100 cm – žiedynkotį su smulkių cilindriškų žiedų šluotele. Žiedų spalva neryški, dažniausiai šviesi rausva arba balta su žalsvu atspalviu. Žiedynas išsilaiko apie mėnesį, peržydėjusį būtinai nupjaukite.
Priežiūra ir persodinimas
- avortijos mielai auginamos namuose, nes labai nereiklios. Jas galima apgyvendinti ant bet kokios palangės, netgi ten, kur labai mažai vietos. Labiausiai mėgsta šviesią, bet nelabai saulėtą vietą.
- Gerai auga kambario temperatūroje visus metus. Žiemą tinka ir 10 – 15° C, ir įprasta kambario – 18 – 20° C – temperatūra.
- Vasarą galima išnešti į lauką. Pastatykite tokioje vietoje, kur neužlyja lietus ir neapšviečia vidurdienio saulė. Karštų spindulių nudegintas augalas pakeičia spalvą iš tamsios žalios į žalią su raudonu atspalviu arba rudą, net pradeda džiūti.
- Pavasarį ir vasarą avortijos laistomos saikingai, kartą per mėnesį tręšiamos kaktusams ir sukulentams skirtomis trąšomis. Rudenį ir žiemą laistomos labai mažai: tik tiek, kad žemės gniužulas visai neperdžiūtų. Visais metų laikais labai pavojingas vazono padėkle užsistovėjęs vanduo – avortijos pradeda vysti ir pūti.
- Kas dveji metai, pavasarį, šios gėlės persodinamos į lengvą žemę su molio ir smėlio priemaiša. Ant vazono dugno būtinai papilkite apie 2 cm storio žvyro sluoksnį. Persodinant lengva atskirti dukterines atžalas, kad keras nebūtų per didelis ir sutankėję augalai vieni kitų nedeformuotų.
- Ligos ir kenkėjai avortijas puola labai retai. Žiedus kartais apspinta amarai, o ant lapų gali atsirasti nebent skydamarių.
Dauginti visai nesunku
- Kiekvienas augalas išaugina atžalas, kurias reikia atskirti, apdžiovinti ir pasodinti po vieną į atskirus vazonėlius.
- Dauginti sėklomis avortijas galima tik dėl įdomumo, jei norima stebėti, kaip vystosi jauni augaliukai. Sėklos sėjamos į dėžutę su smėlio ir durpių mišiniu. Žeme neužberiamos, tik dėžutė uždengiama stiklu, kad drėgmė išliktų pastovi. Sėjinukai laistomi saikingai, paaugę persodinami į vazonėlius. Iš sėklų išaugę augalėliai ne visada išlaiko dekoratyvinėms formoms būdingas savybes.
Šaltinis: Sodo spalvos
