Po Europą 2011

Keliavome su: Birute, Žilvinu, Laura, Simu.

Penktadienį popiet, be dvidešimt 16
Jau lekiam autostrada mūsų greitis 19..

08.05 (Lietuva –> Lenkija)
po darbų pakuojamės paskutinius daiktus  ir laukiam bendrakeleivių, kurie turi 20h atvykt net nesitiki, kad tuoj iškeliausim.
24h pasiekiam Lenkijos pasienį ir pirmas pasišnekučiavimas su lenkų pasieniečiais, įspėja , kad būtume visi prisisegę diržus (jų dėka visos kelionės metu buvome drausmingai prisisegę). Po patikrinimo tęsiame savo kelionę .

08.06 (Lenkija –> Čekija)
Naktinis pasivažinėjimas po Varšuvą, bendrakeleiviams alergija Lenkijos keliams, tad keliaujam naktį, kad būtų greičiau ir be kamščių. Tik va kodėl vežė per Varšuvos centrą, kai „Marytė“ – GPS navigacija vis norėjo, kad suktume dešinėn, o vairuotojas toliau vežė centru (šiek tiek priminė, kai su Rimu Kaune dėl GPS klaidos teko ratus vis sukt į kairę ).
~13h pasiekiam Čekijos Adršpach parką , ten užtrukom ilgiau nei manėm iki 16h, tad Čekijos „Šveicariją“ nusprendžiam aplenkti ir traukiam į Prahą.
Užsukę į pirmą pasitaikiusį hostelį deja vietos nerandam, nes reik 6 žmonėms, bet gaunam koordinates kitos vietos . Susirandam ir nors atsiskaityti galima tik kronomis, bet su šeimininke susitariam, kad paliksim užstatą €, kol išsikeisim į kronas (šalimais buvo viešbutis, bet sakė, kad ten nepalankus kursas). Galiausiai net užstato nereikėjo, nes kaip juokavo pati šeimininkė, juk automobilį kieme vietoj užstato paliekam, dar net paskolina kronų bilietams, kad galėtume nukeliaut su metro  link centro.
Atsigaivinę duše, traukiam į miestą, iki centro 4 stotelės su metro . Pasivaikščioję po Prahą, pradėjom paieškas, kur čia pavakarieniavus . Ilgai rinkomės, kiek žmonių tiek ir nuomonių dėl vietos, pasirinkimo, kainos.. . Galų gale išsirinkom vietą užkąst pas charizmatišką padavėją , o gal ir savininką. Po sočios, skanios vakarienės namučio , nes kitą dieną reikėjo iki 16val pasiekt Vieną, kur buvom iš anksto rezervavę vietas (vienintelė vieta, kur iš anksto užsiregistravom).

08.07 (Čekija –> Austrija)
Keliamės anksti po 7h, nes pagal planą 8:15 išvykstam , planuok neplanavęs.. vėluojam: vieni bendrakeleiviai pramiega, nes žadintuvas nenustatytas, kad skambėtų savaitgalį.
Aplankom „Hluboká nad Vltavou“ pilį ir traukiam į Vieną. Atvykus į hostelį , matom, kad ateina tamsūs debesys, na bet viltis – durnių motina, kad nelis .
Įsikuriam ir judam link centro, bet Viena pasitinka su lietumis ir nepanašu buvo, kad greit baigsis . Tad nusprendėm, kad pirmiau užkandam , o tada tęsim ekskursiją po miestą . Dėl lietaus vietos ilgai nesirinkom, nuėjom į italų piceriją (tai buvo klaida ). Iš meniu buvo sunku suprast su kuo picos, bet juk picerijose buvę ne kartą . Vakariene likom nusivylę, nes nei vienas iš mūsų sūriai nemėgsta . Žodžiu buvo pravalas : oras prastas ir dar vakarienė neskani. Viešnagė vienoje prasidėjo ne itin smagiai. Galiausiau centrą apžiūrinėjom važinėdami iš mašinos .
Jau išvažiuojant iš centro, pamatėm apžvalgos ratą . Gal ir ne toks didžiulis kaip Londone, bet buvo smagu pasigrožėti naktine Viena .

08.08 (Austrija –> Kroatija)
Sotūs pusryčiai hostelyje ir į kelią, laukia ilgas kelias iki Slovėnijos Postojna jama – stalaktitų, stalagmitų urvą , kuris ~22km ilgio . Aišku vėl vėlavome išvykt, planavom 8h pajudėt, tačiau šįkart su Rimu vėlinomės ~20 min., nes užsisėdėjome prie (rašiau el. laišką) ir nepastebėjom kaip chrebrytė su manta išdundėjo. Dar užtrukom parduotuvėje, nes bendrakeleivis norėjo lauktuvių tamsaus alaus paimt . Žodžiu nuo plano valanda atsilikom.
Ale ir karšta diena buvo , nors urve buvo gaivu, vėsu, tik +8 C. Urve 2 km važiavom traukinuku , po to dar 2km pėstute ir 2km su traukinuku iki išėjimo. Po urvo pavažiavom link Predjamos pilies . Graži pilaitė su daug kambariukų – labirintas .
Sekanti stotelė – Kroatija, pagaliau ir pasų prireikė ir antspaudukų gavom . Gražumėlis, tik kad labai jau greit sutemo 20h jau buvo tamsu . Tad pakeliui užsukom į miestelį ieškoti vietos nakvynei. Pasiklausėm pas policininkus, kur čia būtų galima apsistot, nes hostelių nesimatė. Jie patarė keliaut keliu ir prie šviesaforo  sukt kairėn, po to už 2 km. vėl kairėn. Paklaidžioję, pasiklausėm pas senyvą porą kelio ir galiausiai suradom kavinę-motelį, tik deja nebuvo vietų, bet savininkas – barmenas turėjo pažįstamų, o jie savų pažįstamų . Galiausiai mūsų „pasiimt“ atvyko dvi tetulytės, kurios buvo iš to paties miestelio, kur nieko neradę ir pasiklausę pas policininkus, pradėjom klaidžiot. Įsikūrus, pavaišino mus skania ir labai saldžia medaus arbata .

08.09 (Kroatija)
nukeliavom kiek paklaidžiodami į Plitvice ežerų parką (GPS nuvedė iš kitos ežerų pusės). Parke kažkaip gerai nepažiūrėjom ir pasirinkom maršrutą 1, 2, 3, kuris ėjo miškan, maniau, gal iki kroklių nueisim ar pan.., o gavosi, kad vaikštinėjom miške (na pakvėpavom grynu oru, bet daugiau nieko įdomaus), aš net pirmiau išsiveržiau , galvojau pasieksiu ežeriuką . Žodžiu apėjom tik 1, 2 keliukų ratą.
Po to jau atidžiau keliavom ir pamatėm gražesnių vaizdelių, radom ežerus, o kiek juose žuvų, ir krioklius .
Praleidom beveik visą dieną parke, tad iškeliavus greit sutemo , o iki pajūrio buvo dar geras gabaliukas. Tačiau pakeliui miestelyje lengvai susiradom nakvynę .

08.10 (Kroatija)
ankstyvas rytas brr.., kur tie virš +30 C, kuriais mus gąsdino.

Galiausiau pasiekėm pajūrį. keliavom palei pakrantę , pakeliui dar karališkai papietavom , buvom sotūs, laimingi ir persivalgę .Po skanių pietų traukėme toliau pajūriu. Siūlančių apsistoti hostelyje, ar privačiuose buvo begalės, tik va problema , kad mums reikėjo nakvynės vienai nakčiai . Tad tekdavo kiek paieškot .
Bet kaip ir pirmą vakarą, atvykus į Kroatiją, paklausus pas vienus, gaudavom nuorodą pas kitus , aišku taip buvo ne visada. Šią dieną įsikūrėm netoli Čelina miestelio, kur ranka pasiekiamas jūros paplūdimys ir žmonių visai nedaug . Išsimaudę jūroje, deginomės, Rimas su Simu (jo kolega) nardė „žvejodami“ įdomesnius gyvius, Simas beveik pagavo (pirštų pagailėjo),po to turėjom miniatiūrinį zoologijos sodelį  .
Čia pat kavinėje ragavom jų specialios picos ir kitų skanumynų, skanumėlis buvo.

08.11 (Kroatija)
keliavom toliau, buvo Rimo eilė vairuot (pamainom vaikinai vairavo). Ir nors buvo pageidavimas vengt mokamų kelių, bet kai pagal GPS nuklydom toliau nuo kranto, „galiorka“ pradėjo burbėt, kad jau pasiilgo pajūrio. Ir nors buvo planas nukeliaut iki raudono bei mėlyno ežerų, padarėm ratuką, kad grįžti į kelią palei pakrantę . Grįžus, pradėjom dairytis nakvynės, nes labai jau greit temdavo (21h mūsų laiku jau tamsu ) ir plius kartais užtrukdavo ieškant nakvynės, o dar norėjom pasimėgaut saule , jūra.
Užsukom į Brela miestelį, kur gatvelės siauros, stačios, vietomis ir slidokos. Vienoj vietoj sugebėjom net užstrigt su mašina , bet iš kokio trečio karto išsikapstėm , pavažiavom atgal ir  palikę mašiniuką, nuėjom į info centrą. Darbuotoja surado mums vietelę ir už kiek laiko atvyko žmogelis (praminėm mafijozu dėl sulaižytų plaukų ) mūsų „pasiimt“, o bairis buvo, kad reikėjo grįžti į tą pačią problematišką gatvelę , tą pačią vietą, kur buvom užstrigę.
Greit išsikrovę lagaminus , nukeliavom pležan (čia jau buvo kiek gausiau žmonių). Pasimėgavę saule, jūra, vakarop keturiese nuėjom ieškot mūsų „mafijozo“ rekomenduoto pajūryje restoranėlio. Kavinės buvo viena šalia kitos, tad užsukom į rekomenduotą – didesnę. Sesė buvo minėjus, jog reik jūros gėrybių paragaut, užsisakiau kalmarų, Rimas kažkokios žuvies. Gavom užkandos – žuvyčių paskanauti, o po vakarienės visi rakijos , su Rimu gavom po dvigubą porciją rakijos, nes bendrakeleiviai atsisakė.

08.12 (Kroatija –> Juodkalnija)
O! jau penktadienis, kaip greit laikas bėga
Imotski atkeliaujam , mes gi vakar nespėjome apžiūrėti raudonojo ir mėlynojo ežerų. Hmm.. radom dvi balas.
Pakeliui važiuodami kirtom sieną ir trumpam atsidūrėm Bosnijoje ir Hercegovinoje , po to grįžom Kroatijon ir užsukom į Dubrovnik miestą. Ale karšta buvo , o mes dar piečiau trauksim .
Iškeliaudami į Juodkalniją, pasienyje stebim, kaip pasieniečiai krato atvykstančių žmonių lagaminus . Manėm, jog užtruksim, nes atvykstančių buvo nebloga eilutė, tačiau išvykstančius tikrindavo greičiau . O plius, kai atidarėme bagažinę ir pamatė mūsų bardakėlį (daug tašių, maišiukų ir t.t.), tai matyt ir noras dingo , juokavom, kad jeigu ką, tai pradėsim nuo skalbinių .
Juodkalnijos miestuose buvo daugybė turistų, kaip per patį piką Palangoj , bet tolstant nuo sienos jų mažėjo. Sutemus susiradom nakvynę , o įsikūrus, nuvažiavom į Šalimais esantį Perast miestą pavakarieniaut.

08.13 (Juodkalnija)
Diena, kai ilgiau tinginiausim prie jūros. Susiradę nakvynę Petrovac mieste ir susinešę daiktus į savo apartamentus, lekiam į paplūdimį . Po gero pusdienio tinginiavimo grįžom su Rimu į hostelį (iki šiol zyzia, kad per greit iš pležo ištraukiau ), užkandom  ir išėjom pasivaikščiot po miestą . Vakare dar su bendrakeleiviais pavakarojom balkone, grožėdamiesi saulėlydžiu .

08.14 (Juodkalnija)
Fsio, pasibaigė kelionė palei pajūriu , keliaujam į šiauriau. Pavažinėję vingiuotais kalnų keliais, įsikūrėm  Tmajevci miestuke. Toliau nuo pakrantės ir debesėlių atsirado bei kiek vėsiau. Užkandę tradicinių patiekalų , keliaujam prie juodojo ežero į Durmitor nacionalinį parką. Hmm.. priminė Vingio parką, tik su ežeru centre , tik į jį dar mokėt reik. Pradėjo lynoti , tad ilgai parke nebuvom.

08.15 (Juodkalnija –> Bosnija ir Hercogovina –> Serbija –> Vengrija)
Važiavom vingiuotais keliais pro vaizdingas Durmitor parko vietoves už kurias reikėjo vėl susimokėt, bet buvo gražu . Pakeliui sustoję pasifotografuoti, Rimas „padraugavo“ (bandė pagaut ) su slieku – gyvate, kuri jam įkando, o dar pasirodo, kad tai buvo angis, na bet viskas gerai baigėsi (jokio šalutinio efekto nepajuto).
Keliaudami vingiuotais keliukais, kažkur ne ten nusukom ir greičiau atsidūrėm prie Bosnijos ir Hercegovinos sienelės. Pralėkėm Bosniją ir Hercegoviną bei Serbiją ir vakarop pasiekėm Vengrijos pasienį, kiek užtrukom, nes net vėlai vakare buvo daug mašinų.
Buvo vėlu , o iki Budapešto dar reikėjo pavažiuoti gabaliuką, tai nusukom į Kiškunfėledhazą miestą (na ir pavadinimas ) ir apsistojom hostelyje .

08.16 (Vengrija)
Iš pradžių dar nežinojom koks lito, € kursas su forentu, tai kainos buvo labai jau su daug nulių. Vengrijoje lengva būti miliionieriumi . Įvažiavus į mokamą autostradą, reikėjo sumokėti 140 forentų arba 1,5€, tai manėm, jog 1 €~100 forentų. Gavus hostelyje tūkstantines sąskaitas sudvejojom, ar gerai paskaičiavo. Užklausus sesės, koks kursas, paaiškėjo 1 € ~ 270 forintų.
Planavom Budapešte praleisti vos porą valandų, bet užsibuvom iki vakaro, nes sugundė turistinės ekskursijos po miestą . Gal ir gerai, nes nelabai buvom pasiruošę, kur norim mieste eiti, ką aplankyti.
Vaikštinėjant po miestą gavom ir pasiūlymą nakvynei vos 12km nuo centro, bet akcentavo, kad įvedant į GPS adresą, reik nurodyt užmiestį. Nuvykus pagal adresą nieko neradom, nes pamiršom, ką mums sakė, tad iki nakvynės teko keliaut ne 12km, o 22km .

08.17 (Vengrija –> Slovakija)
Rimo kompiuteris  pagadino orą – sudegė .
Slovakija, kaip visgi gera grynesniame ore ir dar su kalnais horizonte . Prie Aukštųjų Tatrųį Tatranska Lomnica miestelį atkeliavom jau antroj dienos pusėj, kalnuose buvo debesuota. Su bendrakeleiviais mąstėm pakilt iki pačios aukščiausios aikštelės, ten su Rimu nesam buvę, bet deja į tą punktą yra ribotas bilietų kiekis. Kilom iki observatorijos, pasivaikščiojom ir nuvažiavom į Nová Lesná miestuką. Apsistojom pas mums pažįstamą tetulytę , turėjo laisvų vietų. Susinešus mantą , nusivedėm bendrakeleivius į vietinį restoranėlį , kur labai skaniai apsivalgėm.

08.18 (Slovakija –> Lenkija)
Planuota buvo išjudėt 10h, su Rimu buvom ankstyvi tad pasivaikščiojome po miestelį, apsilankėme vietinėje parduotuvėlėje ir pusryčiaudami laukėme, kol bendrakeleiviai išsibudins.
Krokuva, esam su draugais čia anksčiau lankęsi, tik tada grožėjomės miestu vakare . Kol dairėmės magnetukų, mūsų kompanija dingo, tad po to dviese sau smagiai vaikštinėjom po senamiestį, o sutartu laiku susitikom su bendrakeleiviais prie mašinos ir patraukėm Lietuvon , nes kai kam buvo alergija nuo Lenkijos kelių dieną.