Važiuojam trise: Rasa, Rimas ir aš (Vytautas). Abu jie dar nebuvę kalnuose. Išvažiuojame prieš Jonines, birželio 21 dieną. Kelias tolimas, iš Vilniaus išvažiuojame 4.30, kad dar su šviesa pasiektume Slovensky Raj prie Hrabušice esantį kempingą. 6.30 prie Lazdijų įsipilame pigaus lietuviško 95 benzino po 3,94 Lt ir kertame sieną su Lenkija. Toliau ilgas ir nuobodus kelias: Augustow, Bialystok, Ostrow Mazowiecka, pasukę link Minsk Mazowiecki pavalgom pusryčius. Toliau Grojec, Rawa Mazowiecka, Piotrkow Trybunalski, Czestochowa, Dabrowa Gornicza. Čia pagal planą turėjom sukti į kairę ir važiuoti link Krakow, bet laikrodis rodo tik 14 valandą. Kažkaip labai greitai mes nuvažiavom, tiesa, niekur nebuvo kamščių. Varšuvą stengiuosi apvažiuoti, nes kiek kartų per ją važiavau, tiek stovėjau dideliame kamštyje prie vakarinio išvažiavimo. Prisipilame benzino (čia jau kaina europietiška, apie 4.80Lt) ir pakeičiam maršrutą – važiuosim pro Bielsko-Biala ir buvusį Korbielow pasienio perėjimo punktą. Netoli sienos su Slovakiją kažkas gan smarkiai pradeda daužytis automobilyje. Jausmas ne koks – kažin ar aplink arti rasiu kokias nors automobilių remonto dirbtuves. Sustojęs randu, kad atsileido priekinio rato varžtai. Lengvai atsidusęs ir juos užveržęs važiuoju toliau. Jau Slovakija, pravažiuojam didelį gražų ežerą Orava, prie kurio jau esu kelis kartus nakvojęs kempinge. Stovėjimo aikštelėje sustojam ir pavalgom įsidėtus pietus. Toliau gražiu kalnų keliu pro Zuberec į Liptovsky Mikulaš.
Pravažiuojam tvenkinį Liptovska Mara, prie kurio prieš kelis metus buvau sustojęs. Ten yra kempingas ir gražus pliažas. Bet mūsų tikslas ne tas. Nenoriu pirkti lipduko už naudojimasi autostradomis (jis savaitei kainuoja 150Sk, mėnesiui 300Sk), todėl kiek pasimalęs Liptovskij Mikulaš senuoju keliu važiuoju į Popradą. Tik dabar, rašydamas apie šią kelionę, pamačiau, kad vis tiek važiavau mokamu keliu… Už Poprado važiuoju iki Kišovce ir suku į dešinę. Kempingas netoli Hrabušice, vadinasi Podliesok. Atvažiavom gan anksti, apie 19 val., čia nakvosim 2 naktis, užmokam 690Sk (3 žmonės, automobilis ir palapinė). Kempinge yra elektra, geriamas vanduo, dušai su šiltu vandeniu (prieš 3 metus buvo tik šaltas vanduo).
Pasistatę palapinę ir susitvarkę daiktus nueinam į kempingo teritorijoje esančią kavinę, vadinasi kažkaip panašiai į „Pas velnią“ ir pasiimame po bokalą „Šariš“ alaus. Nežinau kodėl, bet skonis baisus, vos išgėrėm… Gal jis buvo gyvas ir surūgęs, taip ir nesupratom…
2008 – 06 – 22
Ryte atsikeliam 7 val., pavalgom ir į pirmą žygį. Pietums termose su plačiu kakleliu pasidarom grikių košės su konservuota mėsa. Pirmas maršrutas – pakilimas pagal Sucha Bela upelį. Maršrutas prasideda beveik nuo pat kempingo. Už įėjimą į reikia pirkti bilietą po 40Sk. Einame akmenimis, kopėčiomis, permestais rastais.
Ir štai mes jau viršuje…
Kadangi užkilome gan greitai ir laiko daug, nusprendžiame leistis ne trumpiausiu keliu, kurį buvau numatęs, o eiti dešinėn ir nusileisti raudonai pažymėtu taku prie Pila. Nebuvau čia ėjęs, gražus takas, tik apačioje gan nuobodus ėjimas asfaltu, kiek vėliau takas eina palei upelį.
Grįžę alaus einame išgert į kitą kabaką, jų prie kempingo registracijos net keli. Alus visai kitoks, skanus.
2008 – 08 – 23
Šiandien einame mėlynai pažymėtu taku palei Hornad upę
Vėliau kylame geltona trasa Klaštorska roklina.
Viršuje gražus vaizdas į Slovensky Raj kalnus.
Šiuo maršrutu nebuvau ėjęs ir jis man labiau patiko nei Sucha Bela. Čia mažiau žmonių, ne taip viskas nutrypta. Grįžtame raudonai pažymėta trasa.
Paskambinu kitam sūnui, Giedriui, jis jau virš savaitės Aukštuose Tatruose su Vilniaus licėjaus kompanija, gyvena Nova Lesna pas žmones, prašiau, kad pašnekėtų su šeimininke dėl mūsų priėmimo. Jis pasakė, kad lyg ir vietų yra, tai ir susirenkam savo daiktus ir išvykstam. Pakeliui Poprade dar užšokam į Tesco, Maximos tipo prekybos tinklo didelę parduotuvę. Ji yra prie E50 ir 534 kelių sankryžos.
Vietos atsirado, po 250 Sk. žmogui už naktį. Vakare nuostabus saulėlydis, koks gali būti tik kalnuose…
2004 m. lapkričio 19 d. Aukštuosius Tatrus nusiaubęs uraganas su šaknimis išrovė ir sulaužė didelę dalį nacionalinio parko eglių. 2005 m. vasarą buvau Aukštuose Tatruose, vaizdas buvo siaubingas. Netrukus po mūsų grįžimo namo visa tai užsidegė. Su gaisru ugniagesiai kovojo gan ilgai.
2008 – 06 – 24
Nusprendžiam į kalnus neiti ir vykstam į Levočos miestą. Visame miestelyje automobilio stovėjimas mokamas, kaip ir visur, valanda 20Sk. Po jo važiuojame į žymią savo praeitimi bei dydžiu Spiš pilį. Važiuojant iš Levočos patogiau ją pravažiuoti ir pasukti keliuku į dešinę. Šiek tiek pavažiavus matyti stovėjimo aikštelė (nemokama) ir įėjimas į pilį. Galima į ją įeiti ir iš kitos, miestelio pusės, bet ten reikia nemažai eiti į kalną, o ir stovėjimo aikštelė mokama… Įėjimas į pilį vienam žmogui kainuoja 135Sk.
Iš pilies mus išvaro artėjantys debesys ir perkūnija. Važiuojant atgal prisivijo stiprus lietus, kuris vos nepakeitė mūsų planų dar nuvažiuoti į Vbrov terminius baseinus. Tačiau lietus greit praeina, mes apsisukame ir neužilgo mes jau Vbrove. Įėjimas 220Sk, galima būti iki 22 valandos. Viduje daug maitinančių ir alų pardavinėjančių įstaigų, badu mirti tikrai netenka…
2008 – 06 – 25
Važiuojame į Tatranska Lomnica, automobilį paliekame prie funikulieriaus. Diena parkingo kainuoja 160Sk. Funikulieriumi kylame į Skalnate Pleso Hore, kaina pasikelti aukštyn 240Sk. Einame į dešinę raudonai pažymėta trasa. Mus vejasi debesys, jie ateina iš visų pusių, bet matomumas neblogas. Prieš 3 metus aš čia ėjau visiškame debesyje ir nieko nemačiau…
Nesunkiai užlipame į perėją ir Velka Svistovka kalną. Čia debesų mažai ir atsiveria nuostabus vaizdas.
Čia papietaujam ir leidžiamės žemyn, prie Žalio ežero. Kiek pabuvę ir chatoj pri Zelenom plese užvalgę česnakų sriubos toliau einame raudona trasa iki Biely Potok upelio. Toliau einame šalia jo mėlynai pažymėtu taku iki tiltelio, pereinam jį, kiek paeinam geltona, po to žalia trasa. Juo išeinam į mėlyną taką, einantį mišku. Juo ir grįžtame į tą vietą, kurioje įsėdome į keltuvą.
2008 – 06 – 26
Buvau užplanavęs kilti Mala Sludena dolina, pereiti Precne Sedlo, Strelecka Veža ir nusileisti velka Studena dolina. Deja, tame pačiame name gyvenęs lenkų alpinistas informavo, kad ten nepraeisim, nes ten dar yra labai daug sniego. O mes neturime nieko, tik rankas ir kojas. Taigi, šis planas atkrito ir ši diena pavaikščiojimui po miestelius, po parduotuves. Dar nuėjom į Expozicija tatranskoj prirody. Jei būčiau botanikas, būtų įdomu, o dabar…
2008 – 06 – 27
Važiuojam į Strbske Pleso, stovėjimo aikštelėje paliekam automobilį (160Sk) ir keliamės keltuvu prie Chata Pod Soliskom (170Sk). Nuo jos einame į kairę, iš pradžių mėlyna, paskui geltona trasa, einančia Furkotska dolina, kylame į viršų.
Kai kur tenka eiti sniegu, tačiau takas yra.
Leidžiantis nuo Bystre sedlo Mlynicka dolina vaizdai dar gražesni…
Bet sniego ir čia nemažai…
Prieinam Skok krioklį. Vaizdas nuo jo viršaus
Ir jis iš apačios
Ir toliau mus supa gražūs kalnai
O paskui miško takučiu iki Strbske Pleso automobilių stovėjimo aikštelės.
Šiap šis maršrutas yra vienos krypties ir jis einamas priešinga kryptimi. Tai dėl to, kad prie perėjos yra gan statu ir einant abiem kryptimis susidarytų kamštis. Tačiau man kažkaip labiau patinka keltuvu keltis nei leistis. Keltuvas dirba nuo 9 valandos (mes dar prieš 9 jau trypėme prie jo) ir eidami į perėją sutikom vos kelis žmones. Pagrindinę masę sutikom jau nusileidę nuo stačios vietos. Bet kokiu atveju, jei kas nors kyla stačia vieta, tai juos reikia praleisti.
2008 – 06 – 28
Atsisveikinam su šeimininke ir pačio ryto išvažiuojam. Važiuojam į Lenkiją, Lysa Poliana sienos perėjimo vietoje sukam į kairę ir pavažiuojam kelis kilometrus. Viskas, daugiau važiuoti negalima, didelė mokama (2 zl/val) automobilių stovėjimo aikštelė. Įėjimas į nacionalinį parką mokamas (4,40 zl), toliau pėsčiomis 9 km. prie Morskie Oko ežero. Kelias neįdomus, beveik visą laiką reikia eiti asfaltu. Čia, kaip ir sakė lenkų alpinistas, tūkstančiai žmonių.
Ežeras iš tikrųjų gražus, tik labai jau žmonių numindžiotas…
Atgal pėsčiomis tuo pačiu keliu. Toliau automobiliu Novy Tag, Krakow, Olkusz, na o toliau tas pats kelias, kuriuo atvažiavom. Išleidau visus zlotus, tai pavalgyt buvom sustoję tik tai, kas buvo likę. Mano kompanija beveik visą kelią miegojo, jiems kelias neprailgo. 5.30 ryte jau namuose. Važiuodamas supratau, kad naktį labai gerai yra važiuoti paskui furą lietuviškais numeriais. Ir priešais važiuojančių automobilių lempos neakina, ir į žemėlapį nereikia žiūrėti…
Viso nuvažiuota 2500 km., sudeginta 153 ltr. benzino. Kelionė pilnai kainavo 2100 Lt, t.y. po 700 Lt kiekvienam.
Šaltinis: vq.lt
Rasos voratinklis 
